Kas iš tiesų yra laisvai samdomas rašytojas?

 Užsienyje priimta praktika, jog laisvai samdomu rašytoju esi pripažįstamas tik tuomet, kai kokiam nors vietiniam laikraščiui parašai kelis straipsnius arba tuomet, kai gauni pirmą užsakymą... Kaip gi yra Lietuvoje? Ar kiekvienas norintis gali tapti rašytoju? Dabar paieškoję internete rasime daugybę asmeninių skelbimų siūlančių tekstų rašymo paslaugas. Dauguma yra studentai, žmonės su patirtimi, tačiau yra daug ir tokių, kurie, mano manymu tik teršia šią rinką.

Sąvoka  "laisvai samdomas"

Laisvai samdomi išties buvo riteriai ir samdiniai tais gūdžiais viduramžiais. Mes tiesiog pasisavinome tuos du žodelius ir tapome laisvai samdomais rašytojais, dizaineriais, programuotojais.. Žodžiu daug turime laisvai samdomų, o naudos? Kol kas sunku pasakyti, nes Lietuvoje ne visos įmonės drąsiai naudojasi mūsų paslaugomis. Vienos viską stengiasi padaryti pačios, užkrauna tekstų rašymą personalui ant pečių, kitos gi išvis nesupranta kam to reikia, na o trečios samdo mus. Nes laisvai samdomas rašytojas turi daugybę pliusų:

• Mūsų paslaugos nėra brangios
• Mes darbus atliekame laiku
• Mes esame ne tik rašytojai, bet ir šiek tiek SEO, šiek tiek marketingo specialistai.

Ko neturėtų daryti laisvai samdomas rašytojas

Yra daug straipsnių prirašytų šia tema, tačiau daugmaž visi turi šį tą panašaus. Aš nemėgstu sąrašu straipsniuose, tačiau kartais aplinkybės priverčia. Pastaruoju metu suvešėjo daug rašytojų, vieni geresni, kiti pradedantys ir perspektyvūs, treti išvis neaišku ką veikia, na bet čia jau ne mano reikalas.

1. Priklausomybės nepadeda  niekam. Ir nebūtinai tai turi būti cigaretės, alkoholis, narkotikai.  Yra tokių dalykų, be kurių tikrai sunku ir kurie mums trugdo, ypač rašytojams, nes mums pastoviai trūksta laiko.. Aš nekalbu apie priklausomybę kavai, kokiam nors rytiniam ritualui ar maistui. Labiausiai mums nepadeda serialai, self-help knygos, kokie nors pc žaidimai ar kitas laiko gaišimas.
2. Socialiniai tinklai gali būt labai naudingi ir kartu labai žalingi. Štai šiandien ryte norėjau ką nors parašyti, tačiau kaip ir įprastai pasitikrinau el.paštą, prisijungiau feisbuke, kuriame beje buvo daug įvykių ir tai mane prikaustė geram pusvalandžiui. To pasekoje rašau dabar  ir laikrodis jau rodo kelias valandas po pietų, todėl jei yra rimtų darbų, patartina vengti soc. tinklų.
3. Skaityti bet kokias knygas nėra gerai. Ypač, jei esi rašytojas ir iš knygų išmoksti stilistikos ar naujų žodžių. Ypač kenkia knygiūkštės, kurios puikuojasi Maximose ir kuriose randame vieną ir tą patį “Kaip uždirbti pinigų/Kaip padaryti tą ar aną” (vertimas: “Nupirk mane, aš išplausiu tau smegenis”). Visada reikia žiūrėt ką skaitai, o ne skaityt tik dėl skaitymo.
4. Asmeninis gyvenimas yra pas kiekvieną. Nors galioja mitas, kad rašytojai yra vieniši žmonės, tačiau taip nėra. Mes ir turime šeimas, vaikus, gyvūnus, kitus darbus, tad esminis dalykas – išmokti viską suderinti ir atrasti laiko straipsniui parašyti, pabūti su šeima, pailsėti. Ir taip beveik kasdien.  Rašytojas negali būt užsisklendęs, jis turi domėtis aplinka ir imti iš jos viską, kas naudinga, kitu atveju jis stovės vietoj. O galbūt kaip tik vaikštant parke, gims puiki idėja?
5. Visus patarimus taikyti sau nėra gerai, nes kiekvienas esam individualus. Kai prisiskaitom patarimų, dažniausiai iš to nieko gero nebūna. Vieniems geriau rašyti anksti ryte, kitiems vakarais ar naktim, vieniems cukrus, o kitiems druska.  Tad jei esi laisvai samdomas rašytojas, daugiau naudokis galva ir mažiau internetu.